naujienos

Pažintiniai gebėjimai. Dėmesio koncentracijos lavinimas 

Pažintiniai gebėjimai yra būtini sėkmingai vaiko raidai. Pažinimas – tai procesas, kurio pagalba pažįstamas ir suprantamas pasaulis. Todėl itin svarbu ugdyti vaiko gebėjimą atsiminti, suprasti skirtumus bei panašumus, samprotauti, įvertinti informaciją, kelti klausimus ir pan.

Pažinimo raida apima dėmesio, atminties, suvokimo, jutimų funkcijas. Pateikiama informacija, veiklos, žaidimai dėmesio koncentracijos lavinimui. 

Vaiko gebėjimas sutelkti dėmesį į užduotį gerėja su amžiumi. 1-2 metų mažylis geba susikoncentruoti veiklai, trunkančiai 2-3 minutes, 2−3 metų vaikas – jau 5-8 minutes, bei moka perkelti dėmesį nuo vienos veiklos prie kitos; 3−4 metų – maždaug 10 minučių ir geba dėmesį paskirstyti tuo pat metu žaisdamas ir klausydamas, kas jam sakoma; 5−6 metų vaikai- apie 10−15 minučių, o 6−7 metų vaikas jau gali išlaikyti dėmesį apie pusvalandį. 

Svarbu gebėti koncentruoti dėmesį, nes tai palengvina mokymąsi, sudaro galimybes greičiau ir tiksliau atlikti darbus, apdoroti informaciją, gerėja akademiniai pasiekimai ir santykiai su bendraamžiais, tampa lengviau pabaigti pradėtus darbus. Dėmesio koncentracija –  padeda mažinti nerimą ir įveikti stresą, suteikia daugiau ramybės ir pasitikėjimo savimi. Dėmesį galima lavinti, tik reikia kantrybės, nuoseklumo ir kartojimo.

• „Būū ir miau“. Žaidimas vyresniems vaikams. Sutarkite, kad skaičiuosite iki 20 iš eilės, tik vietoj skaičių pvz., kurie turi trejetą, reikės sakyti BŪŪ, o vietoje tų, kurie turi septynetą – MIAU. Tada iš eilės sakykite tik po vieną skaičių (1, 2, BŪŪ, 4, 5, 6, MIAU…) kol kuris nors suklys ir iškris. Suskaičiavus iki 20 vėl pradėti iš pradžių. Su mažesniais galima žaisti lengvesnį variantą. Jūs vardinkite įvairius daiktus, o vaikas turi suploti išgirdęs GYVŪNO pavadinimą. Taip pat galite vardinti įvairias raides, o išgirdęs raidę O turi suploti.

• „Kambaryje“. Paprašykite vaiko atidžiai apžiūrėti kambarį. Tada jam išėjus ką nors pakeiskite (išneškite kėdę, pridėkite naujų daiktų), sugrįžusio vaiko paprašykite, kad įvardintų kas kambaryje pasikeitė.

• „Rask raidę“. Žaidimui prireiks nedidelio teksto, parašyto didelėmis raidėmis, ir rašiklio. Duokite vaikui tekstą (net jei vaikas dar nemoka skaityti) ir parodykite, kurią raidę reikia pabraukti. Jei vaiko dėmesys dar nėra pakankamai išvystytas, tai nupieškite (atspausdinkite) raidę, kurią jam reikia pabraukti, ant atskiro lapo. Paaiškinkite, kad peržiūrėti reikia kiekvieną eilutę. Po to pakeiskite ar pasunkinkite užduotį. Pavyzdžiui, „Pabrauk raidę B ir užbrauk kryželiu raidę C“. Trimečiams tiks 2-3 sakiniai stambiomis raidėmis. Penkiamečiui galima duoti tekstus iš 2-3 pastraipų. Ši užduotis lavina ne tik mąstymą, koncentraciją, bet ir supažindina su raidėmis, moko jų.

• „Rask porą“. Žaidimui prireiks kelių skirtingų daiktų porų. Galima naudoti kojines, popieriaus juosteles, sagas, lego kaladėles. Padėkite prieš vaiką sumaišytas į vieną krūvelę pasirinktas daiktų poras ir duokite vaikui užduotį suporuoti vienodus daiktus. Jei tai kojinės, vaikui teks suporuoti vienodas kojines. Jei tai juostelės, vadinasi, jam teks parinkti poras vienodo ilgio juostelių. Jei tai sagos, vaikas sudeda poromis vienodas sagas. Trimečiams pakaks 3-5 skirtingų daiktų porų. Kuo vyresnis vaikas, tuo didesnį skaičių daiktų porų jam galima duoti.

• Paimkite sąsiuvinį su dideliais (pirmokėlių) langeliais. Į kas antrą iš jų nupieškite po gėlytę, į kas trečią po taškelį, kas aštuntą – brūkšnelį, devintą – mėnuliuką ir t.t. Užpildykite visą lapą. Užduotis. Duokite tą lapą vaikui ir tegu jis suranda visus mėnuliukus ir juos užbraukia. Patikrinkite. Tada tegu užbraukia taškelius. Jeigu užduotį atlieka keli vaikai, tegu jie susikeičia darbeliais ir patikrina – ar viskas užbraukta teisingai. Kiek vėliau užduotis turėtų būti sudėtingesnė – virš gėlyčių tegul nupiešia brūkšnelį. O langeliuose pažymėtus brūkšnelius – apibraukia.

• „Kas pasikeitė?“ Jaunesniems vaikams labai patinka žaidimas, kai ant stalo padedi daiktų, leidi vaikui įsižiūrėti; tada vaikas užsimerkia, o Jūs paslepiate vieną daiktą. Atsimerkęs vaikas turi pasakyti, kokį daiktą paslėpėte. Pradėkite nuo kelių daiktų ir palaipsniui didinkite daiktų kiekį. Galimas ir atvirkštinis variantas: vaikas turi pastebėti koks daiktas atsirado.

• „Aš matau“. Žaisti galima kambaryje, einant pasivaikščioti ar važiuojant automobiliu. Žaidimo dalyviai vardina kambaryje ar pakeliui esančius daiktus ar objektus, pradėdami kiekvieną pasisakymą žodžiais aš matau … Kartoti tą patį daiktą du kartus negalima.

• „Priešingai“. Jūs pasakote žodį (mažas, minkštas, šviesus ir t.t.) ir vaikas turi pasakyti priešingybę. Jeigu pasakysite „mažas“ vaikas gali pasakyti „didelis“ arba „aukštas“ – tinka abu variantai.

• „Filmo ekspertai“. Išsirinkite trumpą filmuką ar peržiūrėkite jo dalį. Prieš peržiūrą įspėkite vaiką, kad filmas bus žiūrimas neįprastai, nes reikės būti labai atidžiam ir įsiminti menkiausias detales (veikėjo akių/rūbų spalvą, kiek ir ko buvo ant stalo ir pan.). Po filmo jūs (arba vaikai vieni kitiems, jeigu žiūrite su keliais) užduoda pastabumą tikrinančius klausimus. Po klausimų/atsakymų tikslinga filmuką peržiūrėti dar kartą ir įsitikinti ar atsakymai buvo teisingi.

• Dėmesį, kartu ir atmintį, lavinti galima atliekant įvairias užduotis, kur reikia rasti skirtumus, sujungti taškus, įveikti labirintą, rasti paslėptus daiktus, žodžius, kuo tiksliau nuspalvinti paveikslėlį su smulkesnėmis detalėmis, žaidžiant atminties žaidimą „Memory“. Taip pat padeda įvairūs stalo žaidimai, netgi kortelių žaidimai, kaip UNO, „Dublis, rask porą“.  

Žaidimai – yra pats tinkamiausias būdas mokytis

Žemiau pateiktos kelios nuorodos su užduotimis, skirtomis vaikų dėmesiui lavinti.  

Skirtumų ieškojimas

https://photos.google.com/share/AF1QipMfHF0JmdFZ7o–QeuaNHVPjejylJ5LqLvewymQXDqfwh–ZvjPJPiIXetiGe–OgWA?key=R0ZMU3ltRGxIOVJlclA0WUNqaWlnRDJsMGkxcFZR

Detalių ieškojimas piešinyje

https://photos.google.com/share/AF1QipOY6RgIWHuDZAofRgwdkv_MNeGUFYgGbEibj_P3Na SBIjTwOXcE6xpBZfDzOLwZ2g?key=OE5DNFA2eF9QNm03R0poMW9rNXh5Q2c2VFJHRWt

B

Labirinto, kelio radimas nuo vieno objekto iki kito

https://get.google.com/albumarchive/109145941245867782743/album/AF1QipP7izQFjEzO1Uo06i l9zYOgCasFaZUltmsth9NE/AF1QipNFkcEtY3GTgTnS9eTAMk_8PuUFHkWHw_xG2Uxb?auth

Key=CLm7–fuevJKR1AE

Memory kortelių žaidimas https://pin.it/3nmi3Z5

Įvairios dėlionės https://www.jigsawplanet.com/?rc=play&pid=3ab033daaf54

Parengė ir informaciją surinko specialioji pedagogė Kristina Budrytė 

naujienos

Sunkumai suvokiant savo jausmus, bendraujant, valdant emocijas gali sukelti problemų santykiuose su draugais, auklėtojais bei tėvais. Jausmai veikia elgesį, elgesys – bendravimą.

Puikūs bendravimo įgūdžiai yra socialinių – emocinių kompetencijų pagrindas. Todėl labai svarbu kalbėti su vaikais apie jausmus ir emocijas, mokyti jas pažinti ir įvardinti.

Dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų gali atpažinti ir įvardinti keturias pagrindines emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir baimę. Išmokęs atpažinti ir įvardinti šiuos pagrindinius jausmus, vaikas gali imtis tyrinėti, susipažinti su sudėtingesniais jausmais, tokiais kaip: drąsa, drovumas, draugiškumas, smalsumas, pavydas, kaltė, išgąstis, nerimas ir pan.

Pateikiu keletą pavyzdžių, išmėgintų žaidimų, veiklų, kurie padeda kalbantis su vaikais apie jausmus bei emocijas. Svarbu skatinti vaiką išsakyti savo ir suprasti kitų jausmus.

• Knygų skaitymo vertė. Skaitykite knygas ir įtraukite vaikus. Kalbėkitės, aptarkite, pasakokite, kurkite, pieškite. Jausmų knygelių skaitymas – tai puikus būdas vaikams susipažinti su emocijomis, jas atpažinti, įvardinti, mokytis kalbėti apie jas. Keletas knygelių: Šarūnė Baltrušaitienė „Kaip zuikis jausmus pažino“, Trace Moroney Jausmų serijos knygelės: „Kai supykstu“, „Kai man liūdna“, „Kai jaučiu pavydą“, „ Kai nusiviliu“, „Kaip esu laimingas“, „Kai jaudinuosi“ ir kt.

Aptardami istorijas paaiškinkite vaikui jausmą, pasitelkus pavyzdį: „Aš manau, kad šios istorijos personažas jaučiasi kaltas, nes jis suprato, kad pasielgė neteisingai.“ Taikant pavyzdžius vaikas kuria savo emocinį žodyną.

• Tegul kalba vaikas. Leiskite vaikui pasidalinti mintimis, kada jis yra laimingas, kas jį liūdina. Jei vaikui sunku pradėti kalbėti, paskatinkite jį pradėdamas pirmas „Aš laimingas, kai…“, „Aš jaučiuosi liūdna, nes…“. Pasidalinkite savo patirtimi, ką darote, kad jaustumėtės geriau, kai jaučiatės liūdnas. Paprašykite, kad vaikas papasakotų, ką daro, kai nuliūsta.

• Būdai pykčiui įveikti. Kalbant apie pyktį, svarbu, kad vaikas žinotų, jog jis gali būti piktas, bet negali elgtis netinkamai: rėkti, muštis, sakyti skaudinančius žodžius, būti nemaloniu su kitais. Šį jausmą įveikti padės tikslingai taikomas pykčio valdymo būdas.

Pateikiu keletą pavyzdžių:

Istorijos skaitymas ir aptarimas. Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą.
Atsigulė po juo ir užmigo. Bėgo pro šalį kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti kopūsto lapą.
Pabudo meškiukas ir mato, jog kiškis baigia jo pavėsinės stogą nugraužti. Atsistojo meškiukas, 5 kartus giliai ir lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė „Aš labai pykstu, kad tu sugraužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiu gerais draugais. Aptarkite, kokius pykčio valdymo būdus panaudojo meškiukas: 5 kartus giliai įkvėpė ir iškvėpė; suskaičiavo iki 10; pasakė kiškiui, kodėl pyksta – aiškiai įvardintas jausmas.

Nusiraminimo kvėpavimas. Tai gilaus kvėpavimo metodas, skirtas nusiraminti prieš kalbant ar kažką darant supykus; aš galiu „įkvėpti gėlės aromato ir užpūsti žvakę“.

Žygiuojantis pyktis. Visi šeimoje aptarkite dalykus, kurie gali sukelti pyktį. Parodykite savo vaikui, kaip galima pozityviu būdu panaudoti savo kūną pykčiui numalšinti. Žygiuokite vietoje ar trepsėkite ir sakykite „Aš jaučiuosi toks piktas, nes… (įvardinkite, kas jus pykdo). Leiskite vaikui žygiavimo ar trepsėjimo būdu įvardinti ar išvaryti pyktį.

Galite naudoti aprašytus pykčio valdymo būdus ar susikurti savo, kurį taikysite savo šeimoje. Pagirkite vaiką, kai pastebite, kad naudoja išmoktą pykčio valdymo būdą.

• Džiaugsmo krepšys. Kai vaikas jaučia liūdesį, svarbu įvardinti, kas sukėlė tokį jausmą ir padėti vaikui rasti būdų, kaip liūdesį įveikti. Pasigaminkite džiaugsmo krepšį. Sudėkite į krepšelį daiktus esančius namuose, kurie padės, kai būsite liūdni. Tai gali būti linksmos nuotraukos, knygos, muzika, žaidimas, žaislas, sausainių receptas, sąrašas filmų ir pan. Džiaugsmo ieškokite apėmus liūdesiui.

• Linksmybių sąrašas. Sukurkite savo šeimos linksmybių sąrašą, į kurį įtraukite veiklas, kurios jus džiugina ir yra linksmos. Pavadinkite jį „pradedame linksmybes“. Linksmybes iš sąrašo pradėkite, kai apima liūdesys ir/ar kiekvieną vakarą, taip sukurdami šeimos buvimo kartu ritualą. Sąrašą vis papildykite naujomis idėjomis. Leiskite vaikui būti aktyviu idėjų siūlytoju.

• Įdomybių medžioklė. Išeikite pasivaikščioti po apylinkes ir fiksuokite naujus, prieš tai nematytus dalykus. Aptarkite kaip jūsų smalsumas veda link naujų dalykų atradimo.

• Kaprizų vaikyklė. Kartais visi būname kaprizingi ir niūrios nuotaikos. Humoras daugeliui žmonių gali pataisyti nuotaiką. Sugalvokite žaismingų būdų, kurie padės pakelti nuotaiką. Pvz.: suraskite žaismingą kepurę, kurią dėvėsite, kai jausitės kaprizingu. Tai padės kitiems šeimos nariams suprasti, kad šiuo metu reikia būti kantriems ir suteikti jums ir vaikui erdvės pabūti vieniems.

• Aš bijau. Žaidimą galite žaisti prie vakarienės stalo, važiuojant mašina ar einant pasivaikščioti. Turite pabaigti sakinį „aš bijau…“. Pirmas žaidėjas turi pradėti sakyti sakinį, o kiti – pakartoti išsakytas mintis ir pasakyti savo. Pvz.: mama bijo žaibo, tėtis bijo plaukti, aš bijau tamsos. Kai visi išsakys ko bijo, kartu sugalvokite, kaip galima baimes įveikti.

• Jausmams žymėti naudokite priemonę „Kaip aš jaučiuosi šiandien?“. Jį galite pasigaminti kartu su vaiku patys. Tai puiki priemonė, kuri leis pastebėti kiekvieno šeimos nario jausmus. Pridedu nuotrauką, kaip gali atrodyti priemonė jausmams žymėti.

• Ieškokite emocijų. Kartu su vaiku ieškokite įvairių emocijų žurnaluose, knygose, lankstinukuose. Aptarkite skirtingas veido išraiškas, akis, lūpas. Nepamirškite aptarti situacijų, kuriose žmogus jaučiasi vienaip ar kitaip.
  
  

Paruošė socialinė pedagogė Edita Jasiulė

Informacija naudota iš asmeninės darbo patirties ir ikimokyklinio ugdymo programos Kimochis