naujienos

Baimės raidos



Baimė – evoliucijos suformuotas savisaugos instinktas. Taip jau nulemta mūsų protėvių, kurie gyveno laukinėje gamtoje, kad mes bijome vorų gyvačių ar kitų grėsmingų gyvių ar situacijų, nes tai signalizuoja mums grėsmę, – jie nuodingi arba perneša ligas, gali sužaloti. Baimės jausmas leido žmonėms išlikti gyviems. Įdomu tai, kad į tuos pačius stimulus žmonės geba reaguoti skirtingai dėl įgimto, paveldėto temperamento, turinčio tam tikrą reakcijos polinkį, paaiškinantį, „kaip“ bus sureaguota, o ne „kodėl“. Taigi, žinant, kad vaikas paveldėjo tėvų ar senelių didesnį jautrumą, derėtų vengti grėsmingų ir rizikingų situacijų, jau nuo mažens mokyti streso įveikos strategijų (atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimų). Svarbu žinoti, jog tam tikru raidos etapu visi vaikai baiminasi vis skirtingų dalykų. Ikimokykliniame amžiuje vaikų baimės dėsningai keičia viena kitą ir būna pačios intensyviausios. Ilgainiui daugelis baimių silpnėja arba visai išnyksta. 

 

2-3 m.

  • Tamsos
  • Šešėlių
  • Raganų
  • Laukinių ar didelių gyvūnų, jų balsų
  • Triukšmingų ir nepažįstamų garsų
  • Gamtos reiškinių (vėjo, žaibų)
  • Miegoti vienam
  • Didelių daiktų
  • Nepažįstamų žmonių
  • Pakitimų supančioje aplinkoje

 

4-5 

  • Tamsos
  • Paslaptingų patalpų
  • Raganų, vaiduoklių, kaukių
  • Grėsmingai skambančių garsų
  • Atsiskyrimo nuo artimo žmogaus
  • Draugų atstūmimo 
  • Gydytojų
  • Traumų, sužeidimų
  • Gyvūnų
  • Vabzdžių
  • Gamtos stichijų

 

6-7 m.

  • Garsų (vabzdžių, durų skambučio)
  • Išgalvotų personažų
  • Gamtos stichijų
  • Tamsos ir vienatvės
  • Išsiskyrimo su tėvais
  • Nepažįstamų vietų
  • Traumų, sužeidimų

 

8-11 m.

  • Socialinio atstūmimo 
  • Prarasti mylimus žmones
  • Akademinės nesėkmės
  • Nuvilti tėvus
  • Pagrobimo 
  • Grėsmės pasauliui

 

12-18 m.

  • Ateities
  • Mirties
  • Akademinės nesėkmės
  • Aplinkinių nuomonės
  • Patyčių
  • Smurto
  • Intymumo 
  • Pasaulio (stichinių, politinių) įvykių


Kaip padėti vaikui susidūrus su baime?
  • Išlikite ramūs,- Jūsų ramus elgesys padės vaikui nurimti ir suprasti, jog baimė – normali emocija
  • Priimkite vaiko baimę (nesijuokite, nebarkite, negąsdinkite), net jei vaiko baimė sunkiai suprantama
  • Padėkite vaikui išsikalbėti, atsakykite į visus su vaiko baime susijusius klausimus
  • Paraginkite vaiką kreiptis į Jus pagalbos jam patiriant ar įveikiant baimę
  • Stenkitės suprasti, ko vaikas konkrečiai bijo (galite paklausti: „Kaip tavo baimė atrodo?“; įvardinti tai, kas vaikui kelia baimę gali padėti žaidimas, pasaka, piešinys)
  • Formuokite drąsų elgesį (kuomet vaikai susiduria su nauja, nepažįstama situacija,- vaikai stebi, kaip į šią situaciją reaguoja kiti,- taip įvertindami, ar situacija saugi) ir pagirkite už drąsą
  • Skatinkite vaiko savarankiškumą, pasitikėjimą savimi
  • Drauge paieškokite būdų, kaip būtų galima įveikti baimę sukeliančia situacijas
  • Kartu su vaiku pasigaminkite drąsos talismaną, kuris suteiktų drąsos, kai baisu
  • Prie gąsdinančių situacijų svarbu artėti pamažu (jei vaikas susiduria su vorų baime, – pirma pagaminti dailų kūrybinį darbelį „voriuką“, vėliau – skaityti pasaką, kurti pasakojimą apie draugišką voriuką, stebint tikrą voriuką iš toli)
  • Kai kurias vaikų baimes (raganas, vaiduoklius) Jūs galite pasiūlyti „išvaikyti“ (jei baimė priešintųsi ir norėtų likti drauge, – galite pasiūlyti susidraugauti)
  • Supažindinkite vaiką su atsipalaidavimo pratimais ir įveikite baimes drauge žaisdami (drauge su vaiku suvaidinkite baimę lėlėmis, mašinėlėmis, kitais žaislais)