naujienos

Kuriame sakmes

Sakmė – pasakojamosios tautosakos mažos apimties fantastinis kūrinys, kuriame aiškinama pasaulio ir gamtos reiškinių kilmė, vaizduojamas žmogaus susidūrimas su mitinėmis būtybėmis. Sakmių pasakojimai glausti, fabula lygi siužetui. Kadaise buvo perduodamos iš lūpų į lūpas, norint supažindinti su nepaprastais vienoje ar kitoje apylinkėje įvykusiais „tikrais atsitikimais“… Sakmės žavi neįtikėtinais įvykiais ir fantastinėmis būtybėmis, jose atsispindi mūsų protėvių mąstymo būdas, atsiskleidžia tautos praeitis ir išmintis.

Mitologinės sakmės supažindina su neva egzistuojančiomis mitinėmis būtybėmis ir žmonių išgyvenimais jas sutikus. Tos būtybės – tai laumės, vaiduokliai, velniai, raganos, vėlės, aitvarai, kaukų, miškų dvasios, Perkūnas ir kt.

Sakmių pasaulis bauginantis, grėsmingas, svetimas žmogui, nors pasitaiko ir palankių būtybių… Manoma, kad mitologinės sakmės – seniausi lietuvių epo paminklai, susiję su pagoniškąja mitine pasaulėžiūra. Populiariausias mitologinių sakmių veikėjas, veikiantis daugiau nei 20 tūkst. tekstų, yra velnias. Lietuvių mitologas Norbertas Vėlius velnią vadina pačiu chtoniškiausiu (susijęs su požemiu, vandenimis), su neįprastomis, tamsiomis pasaulio jėgomis siejamu, lietuvių tautosakos ir mitologijos personažu (Repšienė R., p. 49). Mitologinėse sakmėse ir vaizduojamas tas trumpalaikis tariamas mitinio pasaulio atsivėrimas (Vėlius N., 2005, p. 5).

Etiologinės sakmės aiškina senovės žmogui nesuprantamus dalykus. Tai žemės, negyvosios gamtos, gyvūnų, augalų, žmogaus atsiradimas, saviti gamtos reiškiniai. Sakmės – glaudžiai su senosiomis mitinėmis pažiūromis susijęs žanras.

Svarbiausia etiologinių (kilmės) sakmių funkcija buvo saugoti žinias apie pasaulio atsiradimą ir susiformavimą, perteikti reikalingą etiologinę (aitia – graikų kalboje reiškia priežastį; logis – protą arba žodį) informaciją, formuoti svarbų žinojimą apie tai, koks yra pasaulis ir kaip jis atsirado. Yra žinoma daugiau nei 3,5 tūkst. lietuvių etiologinių sakmių (Repšienė R., p. 47).

Sakmių pasaulis žaismingas, pilnas netikėtų situacijų, įvairių pasakojimų apie Dievą, žmogų, velnią ir kitas būtybes… Tereikia, kad nusileistų saulė, ateitų sutemos, štai tada jos pasirodo… Bent taip tikėjo mūsų protėviai…

Etiologinės sakmės aiškina senovės žmogui nesuprantamus dalykus. Tai žemės, negyvosios gamtos, gyvūnų, augalų, žmogaus atsiradimas, saviti gamtos reiškiniai. Sakmės – glaudžiai su senosiomis mitinėmis pažiūromis susijęs žanras.

Svarbiausia etiologinių (kilmės) sakmių funkcija buvo saugoti žinias apie pasaulio atsiradimą ir susiformavimą, perteikti reikalingą etiologinę (aitia – graikų kalboje reiškia priežastį; logis – protą arba žodį) informaciją, formuoti svarbų žinojimą apie tai, koks yra pasaulis ir kaip jis atsirado. Yra žinoma daugiau nei 3,5 tūkst. lietuvių etiologinių sakmių (Repšienė R., p. 47).

Sakmių pasaulis žaismingas, pilnas netikėtų situacijų, įvairių pasakojimų apie Dievą, žmogų, velnią ir kitas būtybes… Tereikia, kad nusileistų saulė, ateitų sutemos, štai tada jos pasirodo… Bent taip tikėjo mūsų protėviai…

Projekto tikslas – skatinti priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų domėjimąsi pasakojamąja tautosaka, atskirti sakmę nuo kitų tautosakos žanrų; plėtoti šalies priešmokyklinio ir pradinio ugdymo grupių bendruomenių bendravimą ir bendradarbiavimą. Per projektą pedagogai su vaikais aptarė pasakojamosios tautosakos ypatumus, kuo sakmė skiriasi nuo legendų, mitų, pasakų. Grupėje ir namuose kūrė sakmes apie savo pasirinktą gamtos reiškinį, objektą ir kt. Vaikai kūrybiškai sakmes iliustravo, puoselėjo bendrystę ir darną. Taip pat lavinta vaikų sakytinė kalba, kūrybiškumas. Vilniaus lopšelio-darželio „Gabijėlė“ projekto iniciatoriai parengė elektroninę kurtų sakmių ir iliustracijų pristatymo versiją, kuria pasidalijo su projekto dalyviais.

 

PRISTATYMAS

 

Respublikiniame projekte „Kuriame sakmes“ dalyvavo priešmokyklinio ir pradinio ugdymo grupių bendruomenės: Pakruojo r. Rozalimo pagrindinės mokyklos Ikimokyklinio ugdymo skyrius, Kelmės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Šilutės r. Kintų pagrindinė mokykla, Panevėžio lopšelis-darželis „Papartis“, Vilniaus lopšelis-darželis „Justinukas“, Klaipėdos lopšelis-darželis „Pušaitė“, Šilutės r. Kintų pagrindinė mokykla, Vilniaus lopšelis-darželis „Gabijėlė“, Vilniaus lopšelis-darželis „Saulėgrąža“, Šiaulių r. Kuršėnų lopšelis-darželis „Eglutė“, Šiaulių r. Kuršėnų lopšelis-darželis „Žiedelis“, Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija, Tauragės r. Skaudvilės gimnazija, Klaipėdos lopšelis-darželis „Pumpurėlis“, Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos Grumblių pradinio ugdymo skyrius, Vilniaus r. Kyviškių pagrindinė mokykla, Utenos r. Užpalių gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla, Druskininkų savivaldybės Viečiūnų progimnazija, Klaipėdos lopšelis-darželis „Pumpurėlis“, Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla, Kaišiadorių r. Žaslių pagrindinė mokykla, Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinė mokykla, Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Vilniaus lopšelis-darželis „Drevinukas“, Vilniaus lopšelis-darželis „Rūta“, aktyviai dalyvavo Kaišiadorių r. Žaslių pagrindinės mokyklos ugdytiniai ir pedagogai, taip pat ir Klaipėdos lopšelis-darželis „Pumpurėlis“.

Džiaugiamės, kad sugebėjome įgyvendinti projekto tikslus ir uždavinius. Sakmės sukurtos stebint gamtą, dangaus kūnus, žmogaus ir gyvūnų elgsenos bruožus, jose yra išminties, šviesos ir tamsos, gėrio ir blogio būtybių. Pastebėjome, kad sakmėse visada laimi gerumas, teisingumas, gobšumas ir neteisybė pasmerkiami…

Sakmės moko, kaip tuo metu gyveno protėviai, suteikti informacijos apie kultūros vertybes, pastebėti detales, kurios padeda geriau įsivaizduoti praeitį ir atrasti kažką naujo, įdomaus, skaitant sakmes ir jas kuriant patiems… Nors grožinėje literatūroje sakmės gana retas žanras, bet jos sužadina ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų smalsumą…

 

Projekte dalyvavo priešmokyklinio ir pradinio ugdymo grupių bendruomenės iš visos Lietuvos.

Valerija Vinciūnienė, Jurgita Vasiliauskienė Vilniaus l.-d. „Gabijėlė“ pedagogės

Sigita Žusinienė pavaduotoja ugdymui