naujienos
0
naujienos
Sakmė – pasakojamosios tautosakos mažos apimties fantastinis kūrinys, kuriame aiškinama pasaulio ir gamtos reiškinių kilmė, vaizduojamas žmogaus susidūrimas su mitinėmis būtybėmis. Sakmių pasakojimai glausti, fabula lygi siužetui. Kadaise buvo perduodamos iš lūpų į lūpas, norint supažindinti su nepaprastais vienoje ar kitoje apylinkėje įvykusiais „tikrais atsitikimais“… Sakmės žavi neįtikėtinais įvykiais ir fantastinėmis būtybėmis, jose atsispindi mūsų protėvių mąstymo būdas, atsiskleidžia tautos praeitis ir išmintis.
Mitologinės sakmės supažindina su neva egzistuojančiomis mitinėmis būtybėmis ir žmonių išgyvenimais jas sutikus. Tos būtybės – tai laumės, vaiduokliai, velniai, raganos, vėlės, aitvarai, kaukų, miškų dvasios, Perkūnas ir kt.
Sakmių pasaulis bauginantis, grėsmingas, svetimas žmogui, nors pasitaiko ir palankių būtybių… Manoma, kad mitologinės sakmės – seniausi lietuvių epo paminklai, susiję su pagoniškąja mitine pasaulėžiūra. Populiariausias mitologinių sakmių veikėjas, veikiantis daugiau nei 20 tūkst. tekstų, yra velnias. Lietuvių mitologas Norbertas Vėlius velnią vadina pačiu chtoniškiausiu (susijęs su požemiu, vandenimis), su neįprastomis, tamsiomis pasaulio jėgomis siejamu, lietuvių tautosakos ir mitologijos personažu (Repšienė R., p. 49). Mitologinėse sakmėse ir vaizduojamas tas trumpalaikis tariamas mitinio pasaulio atsivėrimas (Vėlius N., 2005, p. 5).
Etiologinės sakmės aiškina senovės žmogui nesuprantamus dalykus. Tai žemės, negyvosios gamtos, gyvūnų, augalų, žmogaus atsiradimas, saviti gamtos reiškiniai. Sakmės – glaudžiai su senosiomis mitinėmis pažiūromis susijęs žanras.
keep reading
