naujienos
SOCIALINIO – EMOCINIO INTELEKTO UGDYMO SVARBA IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE
Sunkumai suvokiant savo jausmus, bendraujant, valdant emocijas gali sukelti problemų santykiuose su draugais, auklėtojais bei tėvais. Jausmai veikia elgesį, elgesys – bendravimą.
Puikūs bendravimo įgūdžiai yra socialinių – emocinių kompetencijų pagrindas. Todėl labai svarbu kalbėti su vaikais apie jausmus ir emocijas, mokyti jas pažinti ir įvardinti.
Dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų gali atpažinti ir įvardinti keturias pagrindines emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir baimę. Išmokęs atpažinti ir įvardinti šiuos pagrindinius jausmus, vaikas gali imtis tyrinėti, susipažinti su sudėtingesniais jausmais, tokiais kaip: drąsa, drovumas, draugiškumas, smalsumas, pavydas, kaltė, išgąstis, nerimas ir pan.
Pateikiu keletą pavyzdžių, išmėgintų žaidimų, veiklų, kurie padeda kalbantis su vaikais apie jausmus bei emocijas. Svarbu skatinti vaiką išsakyti savo ir suprasti kitų jausmus.
Knygų skaitymo vertė. Skaitykite knygas ir įtraukite vaikus. Kalbėkitės, aptarkite, pasakokite, kurkite, pieškite. Jausmų knygelių skaitymas – tai puikus būdas vaikams susipažinti su emocijomis, jas atpažinti, įvardinti, mokytis kalbėti apie jas. Keletas knygelių: Šarūnė Baltrušaitienė „Kaip zuikis jausmus pažino“, Trace Moroney Jausmų serijos knygelės: „Kai supykstu“, „Kai man liūdna“, „Kai jaučiu pavydą“, „ Kai nusiviliu“, „Kaip esu laimingas“, „Kai jaudinuosi“ ir kt.
Aptardami istorijas paaiškinkite vaikui jausmą, pasitelkus pavyzdį: „Aš manau, kad šios istorijos personažas jaučiasi kaltas, nes jis suprato, kad pasielgė neteisingai.“ Taikant pavyzdžius vaikas kuria savo emocinį žodyną.
Tegul kalba vaikas. Leiskite vaikui pasidalinti mintimis, kada jis yra laimingas, kas jį liūdina. Jei vaikui sunku pradėti kalbėti, paskatinkite jį pradėdamas pirmas „Aš laimingas, kai…“, „Aš jaučiuosi liūdna, nes…“. Pasidalinkite savo patirtimi, ką darote, kad jaustumėtės geriau, kai jaučiatės liūdnas. Paprašykite, kad vaikas papasakotų, ką daro, kai nuliūsta.
Būdai pykčiui įveikti. Kalbant apie pyktį, svarbu, kad vaikas žinotų, jog jis gali būti piktas, bet negali elgtis netinkamai: rėkti, muštis, sakyti skaudinančius žodžius, būti nemaloniu su kitais. Šį jausmą įveikti padės tikslingai taikomas pykčio valdymo būdas.
Pateikiu keletą pavyzdžių:
Istorijos skaitymas ir aptarimas. Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą.
Atsigulė po juo ir užmigo. Bėgo pro šalį kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti kopūsto lapą.
Pabudo meškiukas ir mato, jog kiškis baigia jo pavėsinės stogą nugraužti. Atsistojo meškiukas, 5 kartus giliai ir lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė „Aš labai pykstu, kad tu sugraužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiu gerais draugais. Aptarkite, kokius pykčio valdymo būdus panaudojo meškiukas: 5 kartus giliai įkvėpė ir iškvėpė; suskaičiavo iki 10; pasakė kiškiui, kodėl pyksta – aiškiai įvardintas jausmas.
Nusiraminimo kvėpavimas. Tai gilaus kvėpavimo metodas, skirtas nusiraminti prieš kalbant ar kažką darant supykus; aš galiu „įkvėpti gėlės aromato ir užpūsti žvakę“.
Žygiuojantis pyktis. Visi šeimoje aptarkite dalykus, kurie gali sukelti pyktį. Parodykite savo vaikui, kaip galima pozityviu būdu panaudoti savo kūną pykčiui numalšinti. Žygiuokite vietoje ar trepsėkite ir sakykite „Aš jaučiuosi toks piktas, nes… (įvardinkite, kas jus pykdo). Leiskite vaikui žygiavimo ar trepsėjimo būdu įvardinti ar išvaryti pyktį.
Galite naudoti aprašytus pykčio valdymo būdus ar susikurti savo, kurį taikysite savo šeimoje. Pagirkite vaiką, kai pastebite, kad naudoja išmoktą pykčio valdymo būdą.
Džiaugsmo krepšys. Kai vaikas jaučia liūdesį, svarbu įvardinti, kas sukėlė tokį jausmą ir padėti vaikui rasti būdų, kaip liūdesį įveikti. Pasigaminkite džiaugsmo krepšį. Sudėkite į krepšelį daiktus esančius namuose, kurie padės, kai būsite liūdni. Tai gali būti linksmos nuotraukos, knygos, muzika, žaidimas, žaislas, sausainių receptas, sąrašas filmų ir pan. Džiaugsmo ieškokite apėmus liūdesiui.
Linksmybių sąrašas. Sukurkite savo šeimos linksmybių sąrašą, į kurį įtraukite veiklas, kurios jus džiugina ir yra linksmos. Pavadinkite jį „pradedame linksmybes“. Linksmybes iš sąrašo pradėkite, kai apima liūdesys ir/ar kiekvieną vakarą, taip sukurdami šeimos buvimo kartu ritualą. Sąrašą vis papildykite naujomis idėjomis. Leiskite vaikui būti aktyviu idėjų siūlytoju.
Įdomybių medžioklė. Išeikite pasivaikščioti po apylinkes ir fiksuokite naujus, prieš tai nematytus dalykus. Aptarkite kaip jūsų smalsumas veda link naujų dalykų atradimo.
Kaprizų vaikyklė. Kartais visi būname kaprizingi ir niūrios nuotaikos. Humoras daugeliui žmonių gali pataisyti nuotaiką. Sugalvokite žaismingų būdų, kurie padės pakelti nuotaiką. Pvz.: suraskite žaismingą kepurę, kurią dėvėsite, kai jausitės kaprizingu. Tai padės kitiems šeimos nariams suprasti, kad šiuo metu reikia būti kantriems ir suteikti jums ir vaikui erdvės pabūti vieniems.
Aš bijau. Žaidimą galite žaisti prie vakarienės stalo, važiuojant mašina ar einant pasivaikščioti. Turite pabaigti sakinį „aš bijau…“. Pirmas žaidėjas turi pradėti sakyti sakinį, o kiti – pakartoti išsakytas mintis ir pasakyti savo. Pvz.: mama bijo žaibo, tėtis bijo plaukti, aš bijau tamsos. Kai visi išsakys ko bijo, kartu sugalvokite, kaip galima baimes įveikti.
Jausmams žymėti naudokite priemonę „Kaip aš jaučiuosi šiandien?“. Jį galite pasigaminti kartu su vaiku patys. Tai puiki priemonė, kuri leis pastebėti kiekvieno šeimos nario jausmus. Pridedu nuotrauką, kaip gali atrodyti priemonė jausmams žymėti.
Ieškokite emocijų. Kartu su vaiku ieškokite įvairių emocijų žurnaluose, knygose, lankstinukuose. Aptarkite skirtingas veido išraiškas, akis, lūpas. Nepamirškite aptarti situacijų, kuriose žmogus jaučiasi vienaip ar kitaip.
Paruošė socialinė pedagogė Edita Jasiulė
Informacija naudota iš asmeninės darbo patirties ir ikimokyklinio ugdymo programos Kimochis